Paieška
 

Ką daryti, kai tinsta kojos?

Ką daryti, kai tinsta kojos?

Kojų paburkimas, patinimas bei venų išsiplėtimas yra dažna problema, su kuria susiduria ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonės. Pacientai dažnai klausia gydytojų, kodėl tinsta kojos ir kaip tinimą sumažinti. Apie šias sveikatos problemas sutiko papasakoti sveikatos ir grožio klinikos Diaterapija kineziterapeutė Agnė Baranauskienė ir gydytoja reabilitologė Saulė Jasulaitienė.

Dėl ko dažniausiai tinsta kojos?

Kojos dažniausiai tinsta dėl venų ir limfagyslių ligų. Kalbant apie venų ligas, daugiausia nepatogumų sukeliantis ar net darbingumą trikdantis susirgimas yra lėtinis kojų venų nepakankamumas, atsirandantis dėl paviršinių venų išsiplėtimo ir kraujotakos venose sutrikimo. Lėtinį venų nepakankamumą lemia kraujo sąstovis kojose. Jis atsiranda, nes dėl sutrikusios kraujotakos dalis kraujo lieka kojų veninėje sistemoje. Dažniausia priežastis – venų vožtuvų nesandarumas. Rečiau pasitaiko, kad kraujo sąstovį sukelia giliųjų venų užakimas. Dėl padidėjusio spaudimo kojų venose skystis iš kapiliarų (labai smulkių kraujagyslių) išteka į audinius ir juose kaupiasi. Ypač daug šio skysčio kaupiasi poodyje ir sukelia kojų patinimą, kitaip vadinamą edema. Nors didelę dalį skysčio iš kojų audinio nutekina limfagyslės, tačiau ilgainiui jos su skysčio pertekliumi nesusitvarko, persitempia ir praranda savo funkciją susitraukinėti ir pumpuoti skystį į venas. Tada skystis dar labiau veržiasi į audinius. Tai sutrikdo audinių kvėpavimą ir gali sukelti jų išopėjimą.

Viena dažniausių kojų tinimo priežasčių – limfos tėkmės sutrikimas, kai iš audinių negali pasišalinti skystis. Limfinę sistemą sudaro limfiniai kapiliarai, limfagyslės ir limfmazgiai, taip pat limfinei sistemai priskiriama blužnis ir tonzilės. Limfiniai kapiliarai organuose ir audiniuose sudaro tankų tinklą. Jie yra ploni ir labai vingiuoti. Limfinių kapiliarų sienelė sugeria audinių skystį, ląstelių irimo produktus, mikrobus, vėžines ląsteles (dėl to limfinė sistema kartais vadinama organizmo kanalizacija).

Susijungę limfiniai kapiliarai sudaro limfagysles, turinčias daug vožtuvėlių, leidžiančių limfai tekėti tik į vieną pusę (į kūno centrą). Paviršinės limfagyslės yra greta poodinių venų, o giliosios limfagyslės apraizgo giliąsias venas ir organus. Tarp limfagyslių yra įsiterpę limfmazgiai, atliekantys filtrų funkciją ir valantys limfą. Apsijungusios limfagyslės suteka į veninę sistemą (suaugusio žmogaus organizme į veninę sistemą per parą suteka 1-2 l limfos).

Limfos tėkmė gali sutrikti dėl dviejų priežasčių: limfagyslių užakimo ar jų užspaudimo (pavyzdžiui, dėl auglio) arba per didelio skysčių kiekio susikaupimo audiniuose. Pastaruoju atveju limfinė sistema nepajėgi jo išdrenuoti į venas. Taip dažniausiai atsitinka dėl bendrų organizmo negalavimų: širdies, inkstų, kepenų nepakankamumo ir pan. Dėl šių sutrikimų atsiranda simetriškas kūno dalių, dažniausiai kojų, patinimas. Šie tinimai paprastai gydomi šlapimą varančiais vaistais.

Kaip gydomi limfos tėkmės sutrikimai?

Gydymas turi šalinti ligos priežastį, mažinti skysčių patekimą į audinius ir gerinti limfos patekimą į veninę sistemą. Svarbu edemą (tinimą, atsiradusį dėl limfos tėkmės sutrikimo) pradėti gydyti kuo anksčiau, nes vėliau gydymas tampa žymiai sudėtingesnis. Patinimo, atsiradusio dėl limfos tėkmės sutrikimo, gydymas yra sudėtinis (taikomos fizinės priemonės, masažai, vaistai, kartais – chirurginis gydymas).

Rekomenduojami fiziniai limfos nutekėjimo gerinimo metodai:

  • Kai žmogus ilsisi, galūnė turi būti pakelta aukščiau kūno padėties
  • Atliekami fiziniai pratimai (parinkti gydomosios mankštos specialisto, kineziterapeuto), skatinantys limfos tekėjimą
  • Reguliariai atliekama kvėpavimo mankšta
  • Nuolat mankštinama sveikoji galūnė

Rankinis limfos drenažas

Šis metodas skiriasi nuo įprasto masažo. Pagrindinis rankinio limfos drenažo principas – limfa turi tekėti į sveikus limfmazgius. Limfinis masažas pradedamas nuo sveikų vietų, paskui pereinama prie patinusios vietos ir masažuojama kūno centro link. Jei tokią procedūrą atlieka ne specialistas, limfiniam masažui atlikti gali būti naudojamas paprastas glostymo metodas. Po rankinio limfos drenažo rekomenduojama kompresija.

Kompresinė terapija

Pagrindinis tokio gydymo principas – stipresnės nei veninei kraujotakai gerinti kompresijos taikymas. Šiuo atveju gali būti naudojamos kompresinės kojinės ir kitos specialios priemonės, stimuliuojančios limfinę kraujotaką. Taip pat atliekant šią procedūrą naudojami minkštieji pamušalai, o ant jų – medvilniniai mažo tamprumo elastiniai bintai. Bintuojama būtinai pradedant nuo pirštų galiukų.

Vienas efektyviausių patinusių galūnių gydymo metodų yra specialiu prietaisu atliekamas limfodrenažas

Ši procedūra imituoja pulsuojantį masažą ir stimuliuoja limfinę sistemą. Limfodrenažas tinka beveik visiems pacientams, kurie jaučia kojų paburkimą, patinimą ar tiesiog nuovargį po ilgos darbo dienos. Ši procedūra skatina limfos tekėjimą, iš organizmo šalina šlakus, toksinus, audiniuose susikaupusius skysčius bei gerina ląstelių medžiagų apykaitą (todėl naudojama ir celiulitui gydyti). Limfodrenažas atpalaiduoja pavargusias kojas ir suteikia „lengvų kojų“ pojūtį bei stimuliuodamas kraujotaką padeda žmonėms, besiskundžiantiems visada šąlančiomis kojomis. Svarbu paminėti, kad limfodrenažas taikomas ne tik gydant tinstančias kojas, bet ir tinstančias rankas (pavyzdžiui, dėl krūties auglio atsiradusį tinimą).

Negydomo kojų tinimo pasekmės

Dėl limfos tėkmės sutrikimo atsiradęs tinimas yra progresuojanti liga. Patinusi koja – tai palanki terpė infekcijai, „rožės“ vystymuisi. Be to, patinusioje galūnėje blogiau gyja žaizdos; galūnės apimtis nuolat didėja, ji sunkėja, mažėja judėjimo galimybės. Palaipsniui keičiasi odos būklė, atsiranda sukietėjimai, įskilimai, išopėjimai.

Pastebėjus, kad tinsta galūnės, geriau nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju bei pradėti gydymą kaip įmanoma anksčiau. Gydymo būdas parenkamas tik nustačius ligos priežastį, tačiau svarbu nepamiršti, kad pagrindinė tinimo, atsiradusio dėl limfos tėkmės sutrikimo, gydymo sąlyga – pagerinti limfos tekėjimą.